Pėstiesiems ir dviratininkams nedraugiški šviesoforai

Gerb. Arūne,
atsakant į jūsų išsakytą problemą pateikiame iš Miesto eismo organizavimo departamento vadovo gautą paaiškinimą: daugumoje pagrindinių Vilniaus miesto gatvių yra įdiegti (užprogramuoti) žalieji transporto koridoriai. Koridorių arba kitaip „žaliųjų bangų” veikimas yra paremtas cikliniu šviesoforų valdymu – kiekvienoje iš sankryžų yra nustatytas tam tikros trukmės ciklas. Ciklų trukmės priklauso nuo paros laiko (ciklo trukmė naktį – 60 s, dienos metu – apie 100 s, piko metu – 120 arba 140 s). Dėl šios priežasties po mygtuko paspaudimo žaliojo šviesoforo signalo laukimo laikas sankryžose arba perėjose yra skirtingas: jei netoli sankryžos (pėsčiųjų perėjos), kurią bandoma praeiti, yra viena ar kelios sankryžos, tai darbo režimai tarp šalia esančių sankryžų bus sinchronizuoti ir transporto srautas per šalia esančias sankryžas leidžiamas koordinuotai. Toks eismo valdymo metodas vadinamas sankryžos dalinis adaptyvumas. Todėl pėsčiasis, paspaudęs pėsčiųjų mygtuką, gaus leidimą pereiti gatvę ne iš karto, o tik tam tikru, iš anksto nustatytu, laiku. Tokiu atveju maksimalus pėsčiojo laukimo laikas gali siekti iki 130 sek. (piko metu). Esant kitam eismo valdymo metodui (sankryžos pilnas adaptyvumas), pėsčiojo laukimo laikas prie perėjos ženkliai sutrumpėja ir yra nuo 0 sek. iki 50 sek. Toks eismo valdymo metodas įmanomas pavienėse sankryžose ar pėsčiųjų perėjose, kur sankryžų darbo režimai nėra sinchronizuojami tarpusavyje. Tokia situacija yra ir jūsų minėtose Kalvarijų bei Žalgirio gatvėse.