2020.09.09 Diskusija apie socialinių paslaugų teikimą COVID-19 sąlygomis

Mūsų su Justas Džiugelis ir Paule Kuzmickiene iniciatyva frakcijos posėdyje vyko diskusija apie socialinių paslaugų teikimą COVID-19 sąlygomis.

 

Į susitikimą buvo pakviesti Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, organizacijos „Gelbėkit vaikus“, Lietuvos neįgaliųjų forumo, Vilniaus archivyskupijos Carito, Vilniaus miesto savivaldybės socialinės paramos centro, Senjorų socialinės globos namų centro atstovai. Susitikimo tikslas buvo išklausyti įvairias socialines paslaugas teikiančias organizacijas: kaip joms sekėsi dirbti Vyriausybei paskelbus karantiną pavasarį, su kokiais iššūkiais susidūrė, ar yra pasiruošusios antrajai viruso bangai, ir ko trūksta, kad ir vėl nekiltų sunkumų.

 

Griežtas pavasario karantinas išryškino socialinių paslaugų reikalingumą ir būtinybę. Didelę bendravimo stygių pajuto tiek senoliai, gyvenantys globos įstaigose ir kurių aplankyti artimieji negalėjo, tiek neįgalieji, kurie iki karantino buvo pratę kasdien lankyti dienos veiklos centrus, o juos prižiūrintys artimieji susidūrė su iššūkiais derinant neįgaliųjų priežiūrą ir darbą namuose.

 

Ne viena organizacija teigė, kad pandemija dar labiau pabrėžė skurdo problemą Lietuvoje, kai, sumažėjus pajamoms, lėšų trūko elementariausiems dalykams, t.y. maistui, komunalinėms paslaugoms apmokėti, kuomet išaugo ateinančių nemokamai dalinamos šiltos sriubos skaičius, ar asmenys, gyvenantys gatvėje ar nakvynės namuose, tapo dar labiau pažeidžiami.

 

Ypač išryškėjo vaikų, esančių socialinėje rizikoje, pažeidžiamumas, kuomet visą dieną tekdavo būti nesaugioje, dažnai smurtaujančioje aplinkoje, neretai be maisto, tinkamos priežiūros ir be galimybių dalyvauti mokymosi procese.

 

Norėčiau priminti, kad diskusijos dėl skurdo mažinimo, socialinių paslaugų ir emocinės sveikatos jau ne pirmą kartą frakcijos yra inicijuojamos. Be to, kartu su frakcijos kolegomis karantino laikotarpiu siūlėme visą eilę tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių priemonių ir sprendimų dėl skurdo mažinimo, emocinės sveikatos gerinimo, tačiau tie siūlymai nebuvo išgirsti. Visgi ir toliau sieksime, kad socialinių partnerių siūlymai pasiektų atsakingų ministerijų ir operacijų vadovų stalus ir virstų sprendimais.

 

Kalbant apie ateitį, jei vėl tektų grįžti prie kontaktų ribojimo, griežtesnių ekstremalios situacijos reikalavimų, manau, visų pirmą turės būti užtikrintas būtiniausių socialinių paslaugų teikimo nepertraukiamumas, žymiai daugiau dėmesio turės būti skiriama emocinei tiek paslaugų gavėjų, jų artimųjų, tiek ir socialinių darbuotojų savijautai, smurto artimoje aplinkoje prevencijai. O organizacijos tikisi didesnio valstybės ir savivaldybių institucijų bei NVO bendradarbiavimo, kai priimant tam tikrus sprendimus dėl situacijos suvaldymo, labiau įsiklausoma į praktikų, kurie labiau išmano savo veiklos specifiką, nuomonę. Todėl apie problemas, sunkumus ir galimybes kviečiu diskutuoti socialinių paslaugų srityje dirbančius asmenis. Taip pat savo pasiūlymus ir idėjas galite siųsti el. paštu monika.navickiene@lrs.lt

 

Politinė reklama