2016-2020 m. kadencijos darbai

Dirbdama Seime visų pirma siekiau savo sprendimais pagerinti gyvenimo sąlygas dirbančioms šeimoms ir tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.

Per savo kadenciją dirbdama Socialinių reikalų ir darbo komitete didelį dėmesį skyriau šeimos politikai, socialinių paslaugų prieinamumo didinimui, socialinių darbuotojų padėties gerinimui, geresnei neįgaliųjų integracijai. Manau, kad valstybė turėtų suteikti kuo daugiau galimybių galintiems dirbti žmonėms įsitraukti į atvirą darbo rinką ir kuo daugiau paslaugų tiems, kurie rūpinasi neįgaliais savo artimaisiais. Teikiau siūlymą suvienodinti galimybes slaugyti tiek sergančius vaikus, tiek artimus suaugusius šeimos narius. Turėti teisę į papildomą laisvadienį ir tiems, kurie rūpinasi sunkiai sergančiais savo artimaisiais.

Labai džiaugiuosi užsimezgusiu artimu ryšiu su Naujojoje Vilnioje veikiančiu neįgaliųjų dienos centru „Mes esame“. Ypatingi žmonės. Tiek tie, kurie dirba centre, tiek jį lankantys. Seime per kadenciją man teko organizuoti daug parodų ir renginių, tačiau ypač džiaugiuosi fotografo Šarūno Sabaičio paroda, kurioje jis užfiksavo dienos centro lankytojų gyvenimo akimirkas. Taip pat šio centro darbuotojas, nuostabus menininkas Algimantas Patamsis pristatė savo kristalinės glazūros keramikos darbus.

Didelį dėmesį ir prioritetą skyriau dirbančių šeimų padėties gerinimui. Šeimos darbo ir įsipareigojimų derinimo galimybių plėtimas visų pirma svarbus dirbančioms ir vaikus auginančioms moterims. Moterys Lietuvoje vis dar turi apsunkintas galimybes rasti sau tinkamą veiklą ir darbą bei siekti užsibrėžtų tikslų dėl to, kad ilgą laiką rūpinasi savo mažais vaikais, vėliau senstančiais tėvais.

Savo įstatymų projektais pavyko pasiekti, kad šeimoms būtų lengviau derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, o moterų galimybės grįžti į darbo rinką neprarandant įgūdžių būtų didesnės.

SEIME BUVO PRITARTA MANO PASIŪLYMAMS:

– Suteikti galimybę vaiko priežiūros atostogų išeiti dirbantiems vaiko seneliams;

– Studijuojančioms mamoms nenutraukti išmokų iki pradėtos profesinio mokymo ar studijų programos pabaigos, jeigu mokslo ar studijų baigimo metu vaikui yra ne mažiau kaip dveji metai, arba iki vaikui sukaks dveji metai, jeigu mokslo ar studijų baigimo metu motina yra nėščia.

– Suteikti lankstesnes sąlygas tėčiams išeiti vieno mėnesio nepertraukiamoms tėvystės atostogoms iki vaikui sukaks vieneri metai. Ši pataisa labai svarbi tiems tėčiams, kurie dėl savo darbo specifikos negalėdavo pasiimti šių atostogų per pirmus tris vaiko gyvenimo mėnesius (pavyzdžiui, kariams).

– Nebediskriminuoti įtėvių suteikiant jiems galimybę įsivaikinus bet kokio amžiaus vaiką pasiimti vaiko priežiūros atostogas iki dviejų metų ir už šį laikotarpį gauti tokias pat išmokas kaip biologinių vaikų susilaukę tėvai.

Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje nuolat domėjausi jaunimo užimtumo ir sporto infrastruktūros prieinamumo problemomis.

Sporto infrastruktūra ir Naujojoje Vilnioje plečiasi: bendromis jėgomis pavyko pasiekti, kad FK „Granitas“ galėtų naudotis stadionu pagal specialią panaudos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe. Taip pat aptartas sporto infrastruktūros plėtros planas su Vilniaus miesto savivaldybės vicemeru Valdu Benkunsku, Pavilnio bendruomenės atstovais bei Naujosios Vilnios seniūnu Jurijumi Gridiuško. Džiaugiuosi, kad jau netrukus „Laisvės“ gimnazija turės naują stadioną. Laukia dar daug darbų ir gražių projektų mūsų rajonui.

Per šią kadenciją pavyko rezultatyviai bendradarbiauti su Vilniaus miesto savivaldybe ir seniūnija.

Inicijuoti gyventojų ilgai lauktus pokyčius šalia jų namų esančioje aplinkoje. Naujoji Vilnia, Pavilnys, Markučiai ir Liepkalnis vis gražėja – čia atsiranda naujos ir antram gyvenimui prikeliamos įvairios poilsio, bendruomenės laisvalaikio erdvės, gerėja gyventojams reikalinga infrastruktūra ir susisiekimo galimybės su šiais rajonais.

Stiprėja Naujosios Vilnios, Pavilnio, Markučių ir Liepkalnio bendruomenės

Stengiuosi visada būti šalia Jūsų. Organizuotos Šeimų šventės, Kalėdų eglutės puošimas bei kasmetinės įžiebimo ceremonijos, Naujosios Vilnios muzikos mokyklos koncertai, renginiai Naujosios Vilnios bibliotekoje, dienos centruose ir kitur mus dar labiau suartino. Ir tas stiprus bendrystės jausmas patvirtino vieną paprastą dalyką:

ir laimėje, ir varge – drauge esame stipresni!

Džiaugiuosi, kad bendromis jėgomis pavyko išsaugoti Pavilnio bibliotekos pastatą bei pasiekti, kad jis būtų rekonstruotas jau artimoje ateityje, o Pavilnio progimnazija turės naują priestatą ir pagerintą infrastruktūrą.

Pildosi svajonė, kurią turiu dar nuo 2016-ųjų – pamatyti atsigaunančią buvusių gamyklų teritoriją Dūmų gatvėje aktyvios Naujosios Vilnios bendruomenės ir kūrybingų žmonių, kurie po truputį keliasi į šią vietą drauge su savo verslais, meno ir kūrybos dirbtuvėmis, dėka.

Dūmų fabrikas atvers naujas galimybes mums turėti ypatingą bendrystės erdvę, šalia esantys menininkai pavers Naująją Vilnią Vilniaus ateities Užupiu greičiau nei galėjome pagalvoti!

Sveikinu dailininką Vytautą Tomaševičių su kūrybinės erdvės Naujojoje Vilnioje iniciatyva. Jis, drauge su žmona Skaidre Vainikauskaite-Tomaševičiene, kuri yra iniciatyvos „Versli mama“ įkūrėja, įneš dar daugiau gaivaus vėjo mūsų rajonui!

Noriu ir siekiu, kad Lietuvoje tinkamai rūpintumėmės istorine atmintimi.

Su TS-LKD Naujosios Vilnios skyriumi ir jo pirmininku Gintautu Mackoniu organizuojame tradicinius žygius partizanų takais visoje Lietuvoje. Po pastarojo žygio Telšiuose užsibrėžiau tikslą pasiekti, kad visos partizanų žūties vietos būtų tinkamai pažymėtos Lietuvos žemėlapiuose ir nuorodose, kurios matytųsi nuo kelio. Kad kiekvienas mūsų, keliaudami Lietuvos keliais, nepraleistume progos sužinoti, kur vyko istorinės Lietuvos kovos, ir stabtelti pagerbti kritusių už laisvę.

Kasmet Naujojoje Vilnioje šalia tremties simboliu tapusio paminklo – vagono minime baisias birželio 23–iosios metines, taip pat tradiciškai kasmet lankome ir pagerbiame poeto Mindaugo Tomonio, atidavusio gyvybę už savo įsitikinimus ir laisvos Lietuvos siekį, žūties vietą Pavilnyje.

Dirbdama Naujojoje Vilnioje,
nuolat bendrauju su įvairių tautinių mažumų atstovais, sprendžiu jų problemas.

Man puikiai žinomi iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos.

Jaučiu, jog tautinių mažumų klausimai dažnam politikui yra nepatogūs, o jų sprendimas vyksta itin lėtai.

Matydama tokią situaciją, tik tapusi Seimo nare, prisidėjau prie Gegužės 3-iosios grupės, kurioje daug dirbau siekiant spręsti Vilnijos krašte gyvenančioms tautinėms mažumoms aktualius klausimus. Prisidėjau prie Pietryčių Lietuvos regiono fondo steigimo iniciatyvos – tikiu, kad jis galėtų užtikrinti spartesnį šio regiono vystymąsi ir suteikti daugiau galimybių jame gyvenantiems žmonėms. Mano tikslas ir siekiamybė, kad visi Lietuvos piliečiai, nepaisant to, kokia yra jų tautybė, turėtų vienodai geras galimybes kurti savo gerovę Lietuvoje, neprarastų savo tautinės tapatybės, kad jų teisės nebūtų pažeidžiamos.

Man labai svarbi mūsų gyventojų sveikata.

Ji glaudžiai susijusi ir su Socialinių reikalų ir darbo komiteto sritimi. Seime teko dirbti Savižudybių prevencijos komisijoje ir pradėti aktyviai domėtis emocinės sveikatos problemomis.

Mes visi šiuo metu patiriame daug streso, nerimo ir nuovargio. Tiek dirbantieji, tiek senjorai, tiek moksleiviai. Iki šiol neskyrėme deramo dėmesio emocinės sveikatos gerinimui. Psichologų paslaugos ir palydėjimas krizinėse situacijose turi būti prieinamas visiems, turintiems tokį poreikį, ir nuoseklus. Iš karto po karantino pasitelkėme emocinės sveikatos ekspertus ir pateikėme savo siūlymus, kaip spręsti trumpojo ir ilgojo laikotarpio emocinės sveikatos iššūkius Lietuvos gyventojams.

Apie mane daugiau galite skaityti: www.monikanavickiene.lt

Jeigu turite minčių ar klausimų galite kreiptis:

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius. Kabinetas: I-448.
Tel. (8 5) 239 6270
El. paštas: monika.navickiene@lrs.lt

Politinė reklama